PIXIES 'DOGGEREL' LP

Pixies – „Doggerel“ (2022) recenzija 🎸🐕

Alternatyvaus roko legendos Pixies 2022 m. išleido savo aštuntąjį studijinį albumą „Doggerel“, kuris ženkliai skiriasi nuo jų ankstyvųjų chaotiškų ir energingų darbų. Šiame albume grupė atsisako savo būdingo „quiet-loud-quiet“ dinamizmo ir pristato brandesnį, labiau išbaigtą skambesį. Tai nostalgiškas, bet vis dar gyvybingas albumas, kuris rodo, kad Pixies nebando atkartoti praeities, o evoliucionuoja su laiku.

Skambesys ir nuotaika

Skirtingai nei ankstyvieji Pixies albumai (Surfer Rosa, Doolittle), kurie buvo kupini staigių garsinių kontrastų ir siurrealistinės energijos, „Doggerel“ skamba labiau subalansuotai ir rafinuotai. Čia daugiau vietos atmosferai, melancholijai ir brandiems pasakojimams. Tai labiau alternatyvus rokas su folk ir classic rock elementais nei grynas Pixies grunge-punk chaosas.

Albumo dainos pasižymi švaresne, poliruotesne produkcija, tačiau išlaiko grupės išskirtinį skambesį – Black Franciso ekspresyvų vokalą, Joey Santiago charakteringus gitaros efektus ir Kim Deal įpėdinės Paz Lenchantin subtilų bosą bei harmonijas.

Svarbiausi kūriniai

🔹 „Nomatterday“ – stiprus albumo atidarymas su griežtesniu skambesiu ir nostalgiška Pixies dvasia.
🔹 „Vault of Heaven“ – atmosferiškas kūrinys su folk roko atspalviais ir netikėtais tekstais apie keistą kelionę.
🔹 „Dregs of the Wine“ – viena energingiausių albumo dainų, primenanti senąją Pixies dvasią, su Joey Santiago gitaros solo akcentu.
🔹 „Haunted House“ – lengvas, beveik žaismingas kūrinys su folk-roko įtaka.
🔹 „There’s a Moon On“ – stiprus singlas, turintis mistinį, šiek tiek gotišką skambesį.

Lyrinis turinys

Black Francis šįkart atsisako ankstesnių siurrealistinių ir mitologinių pasakojimų bei pateikia labiau apmąstytus tekstus apie senėjimą, likimą ir keistus gyvenimo vingius. Tai vis dar Pixies, bet su subtilesne, brandesne perspektyva.

Galutinis verdiktas

„Doggerel“ nėra ankstyvųjų Pixies albumų chaotiška geniali beprotybė, tačiau jis demonstruoja jų gebėjimą evoliucionuoti ir prisitaikyti prie laiko. Tai solidesnis, brandesnis įrašas, kuris galbūt nenustebins ilgalaikių gerbėjų, bet tikrai turi savo žavesio. Jei tikitės senojo Pixies beprotiško tempo ir energijos – šis albumas gali atrodyti per daug „tvarkingas“. Bet jei norite išgirsti, kaip grupė susitaiko su savo amžiumi ir vis dar sugeba kurti įdomią muziką, „Doggerel“ tikrai vertas dėmesio.