Nirvana – „Bleach“ (1989) recenzija 🎸🖤
„Bleach“ – tai debiutinis legendinės JAV grunge grupės Nirvana albumas, išleistas 1989 m. per nepriklausomą įrašų kompaniją Sub Pop. Nors tuo metu jis nesulaukė didelio populiarumo, vėliau tapo kultiniu ir dažnai laikomas vienu iš kertinių grunge muzikos albumų. Šis įrašas puikiai atspindi Nirvanos ankstyvąjį skambesį – sunkų, purviną ir agresyvų, bet kartu turintį melodingumo užuominų, kurios vėliau taps grupės skiriamuoju bruožu.
Skambesys ir nuotaika
Lyginant su vėlesniu Nevermind (1991), „Bleach“ skamba gerokai sunkiau ir žaliaviau. Tai albumas, kuriame vyrauja stiprios Black Sabbath įtakos, sunkūs, lėti rifai ir niūri, grubi atmosfera. Jame galima išgirsti ir punk, ir stoner rock elementų.
Kristo Novoseličiaus boso partijos skamba grėsmingai ir monotoniškai, būgnininko Chado Channingo (kurį vėliau pakeis Dave‘as Grohlas) grojimas yra paprastas, bet efektyvus, o Kurtas Cobainas demonstruoja tiek griežtą rėksmingą vokalą, tiek melancholiškus niuansus. Jo gitaros rifai kartais primena punk energiją, o kartais – lėtas, beveik doom metal stiliaus bangas.
Svarbiausi kūriniai
🔹 „Blew“ – puikus albumo atidarymas su tamsiu, hipnotizuojančiu bosu ir niūria atmosfera.
🔹 „About a Girl“ – bene melodingiausias kūrinys albume, kuris vėliau tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų grupės hitų. Jame jau girdėti būsimo Nevermind skambesio užuominos.
🔹 „School“ – minimalistinis, bet galingas kūrinys su vos keliais akordais ir ikonišku riksmo kupinu priedainiu: „No recess!“.
🔹 „Love Buzz“ – vienintelis koveris albume (originaliai atliekamas olandų grupės Shocking Blue), pasižymintis psichodeliniu ir chaotišku skambesiu.
🔹 „Negative Creep“ – viena sunkiausių ir agresyviausių dainų albume, primenanti hardcore punk estetiką.
🔹 „Sifting“ – lėtas, sunkus kūrinys, kuris beveik perauga į metalo teritoriją.
Lyrinis turinys
Cobaino tekstai albume chaotiški, nihilistiniai ir dažnai sunkiai interpretuojami. Juose vyrauja socialinis susvetimėjimas, depresija, beprasmybės jausmas ir atskirtis. Tai dar nėra atvirai asmeniškas ir poetiškas Cobaino stilius, kuris atsiskleis Nevermind ir In Utero, tačiau jau juntamas jo polinkis į tamsias, egzistencines temas.
Galutinis verdiktas
„Bleach“ – tai grynas, nešlifuotas Nirvanos pradžios dokumentas. Jis neturi tokio populiaraus patrauklumo kaip Nevermind, tačiau yra autentiškas ir žaliavą grunge skambesio esmė. Jei mėgstate sunkesnę, tamsesnę ir chaotiškesnę Nirvanos pusę, šis albumas yra privalomas.
🔥 Įvertinimas: 8.5/10
