44,90€
Liko 1
„Still“ – tai daugiau nei tiesiog albumas. Tai atsisveikinimas su „Joy Division“, paskutinis grupės palikimas po Ian Curtis mirties. 1981 m. išleistas dvigubas albumas sujungia retas studijines dainas, B puses ir paskutinį grupės gyvai įrašytą koncertą, suteikdamas gerbėjams galimybę dar kartą išgirsti Joy Division tokį, koks jis buvo – neapdorotą, žalią ir kupiną egzistencinės tamsos.
Nors tai nėra naujas studijinis albumas, „Still“ yra esminis leidinys tiems, kurie nori iki galo suprasti „Joy Division“ istoriją, evoliuciją ir nebaigtą muzikos kelionę.
„Still“ yra chaotiškesnis nei ankstesni albumai – čia nėra nuoseklaus pasakojimo, bet yra žalių emocijų ir autentiško grupės skambesio.
🔹 Pirmoji plokštelės pusė – tai retos ir anksčiau neišleistos studijinės dainos, kurios parodo grupės kūrybinę kryptį prieš Curtis mirtį. Dainos kartais skamba neužbaigtai, bet jose slypi neapdorotas, tamsus žavesys.
🔹 Antroji dalis – tai 1980 m. gegužės 2 d. įrašytas paskutinis grupės koncertas Birmingeme, kur Ian Curtis balsas skamba ypač trapiai ir pavargusiai. Atmosfera šiurpiai intensyvi – tai ne tik pasirodymas, bet ir paskutinė Curtis muzikos išraiška prieš tragišką finalą.
Garsas čia ne visada švarus – ypač koncertinė dalis skamba grubiai, bet tai suteikia albumui autentiškumo ir dar labiau pabrėžia Joy Division esmę – skausmą, melancholiją ir nerimą.
Kadangi „Still“ yra kolekcija, jame nesilaikoma vienos teminės linijos, tačiau čia vis dar dominuoja Ian Curtis būdingas egzistencinis nerimas, susvetimėjimas ir vidinė kančia.
Pirmosios pusės dainose jaučiama grupės stilistinė transformacija – kai kurie kūriniai artėja prie „New Order“ būsimo skambesio, bet vis dar turi tą šaltą, minimalistinį post-punk charakterį.
Tuo tarpu gyvo įrašo dalyje Curtis skamba dar niūriau nei bet kada, o kai kurių dainų atlikimas įgauna visai kitą prasmę žinant, kas įvyko vos po dviejų savaičių.
✅ „Dead Souls“ – viena geriausių Joy Division dainų, nors iš pradžių nebuvo įtraukta į albumus. Galingas, atmosferiškas kūrinys su hipnotizuojančiu boso skambesiu.
✅ „Something Must Break“ – energingesnė, bet vis tiek melancholiška daina, kurios nebuvo oficialiuose albumuose.
✅ „The Only Mistake“ – viena įdomiausių retų dainų, kurioje girdima labiau struktūruota kompozicija su stipriais emociniais vokalais.
✅ „Ceremony“ – Joy Division nebaigtas kūrinys, kuris vėliau tapo „New Order“ debiutine daina. Čia skamba žalia, neišbaigta versija, bet jaučiama būsimos grupės kryptis.
✅ „Sister Ray“ (The Velvet Underground koveris) – netikėtas, triukšmingas ir ilgas improvizacinis pasirodymas, rodantis Joy Division gebėjimą eksperimentuoti.
✅ „Decades“ (gyvai) – paskutiniame koncerte atlikta ši daina skamba dar skaudžiau nei studijinėje versijoje, lyg Ian Curtis jau žinojo, kad šie žodžiai bus jo finaliniai.
✅ „Ceremony“ (gyvai) – tai paskutinis Curtis įrašytas kūrinys prieš mirtį. Tai neišbaigta, tačiau tragiškai simboliška daina, kuri vėliau taps naujos eros pradžia New Order istorijoje.
„Still“ nėra lengvas albumas. Tai ne rafinuotas, nuoseklus kūrinys kaip „Unknown Pleasures“ ar „Closer“ – tai žali, kartais chaotiški, bet autentiški „Joy Division“ fragmentai.
Tai albumas, skirtas ne tik klausymui, bet ir tyrinėjimui – čia slypi tiek grupės nebaigta ateitis, tiek Curtis tragiškas galas. Klausant jo, ypač gyvosios dalies, negali išvengti niūraus likimo nuojautos, kuri lydi kiekvieną dainą.
💡 Jei esi „Joy Division“ gerbėjas, „Still“ yra būtinas – tai paskutinė dalis šios nepakartojamos istorijos.