Black Country Communion 'Afterglow' CD

Afterglow

• • 1. Big Train
  • 2. This is Your Time
  • 3. Midnight Sun
  • 4. Confessor
  • 5. Cry Freedom
  • 6. Afterglow
  • 7. Dandelion
  • 8. The Circle
  • 9. Common Man
  • 10. The Giver
  • 11. Crawl

„Afterglow“ – trečiasis Black Country Communion albumas, išleistas 2012 m., žymi savotišką grupės kūrybinio etapo kulminaciją ir… pabaigos pradžią. Albumas tapo emocingesniu ir asmeniškesniu nei ankstesni du darbai, o Glenn Hughes čia ne tik pagrindinis vokalistas, bet ir pagrindinis dainų autorius. Tai brandus, sodrus ir labiau introspektyvus roko albumas, kuriame skamba tiek jėga, tiek melancholija.

Muzikinis stilius ir atmosfera

Nors „Afterglow“ vis dar remiasi klasikiniu hard roko pagrindu, šį kartą skambesys labiau atmosferinis, su daugiau bliuzo ir net progresyvaus roko niuansų. Albumas mažiau agresyvus nei ankstesni du, bet ne mažiau įtaigus. Dainos tokios kaip „This Is Your Time“, „Confessor“ ar pavadinimo kūrinys „Afterglow“ išsiskiria gilumu, lėtesniu tempu, bet ne mažesniu emociniu svoriu.

Tekstai ir teminė kryptis

Hugheso tekstai šiame albume labiau introspektyvūs. Jie kalba apie laiką, praradimą, tikėjimą ir asmeninį apsivalymą. Tai – ne politinis ar socialinis albumas, o asmeniška kelionė, kurią stipriai sustiprina Glenn Hugheso vokalinė išraiška – vienu metu švelni, kitą akimirką – perverianti.

Instrumentalinis meistriškumas

Joe Bonamassa šiame albume jau nebe toks dominuojantis kaip anksčiau – tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios grupės santykiai pradėjo braškėti. Tačiau jo gitaros partijos vis dar subtilios ir stiprios – ypač solo numeriuose kaip „Big Train“ ar „Midnight Sun“. Derek Sherinian suteikia daugiau progresyvių klavišinių sluoksnių, o Jason Bonham būgnais sukuria svorį ir atmosferą, ypač gilesniuose, lėtesniuose kūriniuose.

Kam patiks „Afterglow“?

• Tiems, kurie ieško ne tik energijos, bet ir emocinio gilumo rock muzikoje

• Klasikinio ir progresyvaus roko gerbėjams

• Glenn Hughes vokalo ir lyrikos gerbėjams

• Fanams, vertinantiems subtilesnius, mažiau komercinius albumus

Apibendrinimas

„Afterglow“ – tai ne šūksnis, o aidintis atgarsis. Tai tarsi roko prisiminimas apie tai, koks jis gali būti – gilus, nuoširdus ir nesuvaidintas. Nors albumas žymi grupės vidinę trintį ir išsiskyrimą, jis palieka labai stiprų meninį įspūdį. Tai – ne finalas, o elegiškas išėjimas.